Nuo „Casio“ iki „N“ gamyklos laikrodžių: galbūt aš ieškau praktiškumo

      Nuo tada, kai pradėjau domėtis laikrodžiais, perėjau nuo abejingumo iki meilės jiems, net pasiekiau apsėdimo tašką, kai jaučiau, kad privalau nusipirkti laikrodį, kad patenkinčiau tą troškimą. Tačiau peržiūrėjęs daugybę laikrodžių, negalėjau įpirkti brangių, o pigūs man nepatiko. Norėjau nusipirkti laikrodį, kurį galėčiau nešioti ilgą laiką. Apsižvalgęs nustačiau maždaug tūkstančio juanių biudžetą. Iš pradžių man patiko „NOMOS“, maniau, kad jis turi literatūrinį atspalvį ir skaidrų korpuso dangtelį, kuris, mano manymu, buvo gražus, norint grožėtis viduje esančiu mechanizmu. Tačiau pamažu supratau, kad jis man nelabai tinka; jis neatrodė pakankamai brandus ir ilgai nelaikytų. Tad ieškojau toliau ir pamažu susižavėjau „Mido“. Kaina buvo tinkama, tačiau jam trūko aukšto prekės ženklo žinomumo – paprasčiau tariant, jis neturėjo tokio prestižo, kokio norėjau. Tik susidūręs su „N“ gamykla ir„Noob“ laikrodis, iš tikrųjų pradėjau savo laikrodžio pirkimo kelionę.

　　Kai tik būdavau prisijungęs prie interneto ir neturėdavau ką veikti, naršydavau su laikrodžiais susijusiose svetainėse ir forumuose. Vieną dieną impulsyviai ieškojau „N“ gamyklos ir atradau šios dienos herojų — — „Omega Seamaster Master Co-Axial“ , tad peržiūrėjau daugybę nuotraukų ir pamačiau, kaip jis atrodo kitiems, ir iškart užsikabinau. Pajutau, kad tai būtent tas. Kaina nebuvo aukšta, todėl pasirinkau N gamyklą. O istorijos pabaiga tokia: kai tik jį užsidėjau, nebenorėjau nusiimti...

　　„Omega Seamaster Co-Axial Master Chronometer“ pasižymi švariu trijų rodyklių dizainu. Užsukama karūnėlė ir datos rodymo langelis paverčia jį tikru meno kūriniu, todėl ir nusprendžiau jį įsigyti – jis praktiškas. Žinoma, tikiuosi, kad šis paprastas „Seamaster“ lydės mane karjeroje ir nuotykiuose dar ilgai.