Didelis vulgarumas yra didelė elegancija – „Rolex Black Steel Daytona“

  Paprastumas reiškia tai, ko siekia daugelis, o rafinuotumas – elegantiškus ir skoningus dalykus. Jų formos gali skirtis, tačiau esmė tikriausiai ta pati, su galimybe morfologiškai keistis ar net tapatintis. Leiskite pasidalinti savo besikeičiančiu požiūriu į „Rolex“.

　　Visada mėgau laikrodžius. Anuomet stalčiuje visada gulėjo senas šeimos „Rotary“ laikrodis; kartkartėmis jį prisukdavau, bet jis niekada manęs tikrai nesužavėjo. Kai mokiausi mokykloje, skaitmeniniai laikrodžiai buvo labai populiarūs, o turėti „Casio“ atrodė gana neįtikėtina – tai buvo kažkas, kuo kartais norėjosi pasipuikuoti. Laikas bėgo, o baigęs mokslus ir pradėjęs dirbti, buvau šiek tiek sutaupęs ir paprašiau draugo parvežti iš Vokietijos „Tissot“ kvarcinį laikrodį su trimis ciferblatais, kuris mane nepaprastai džiugino. Palaipsniui pamėgau „Tag Heuer“, nes jų sportiniai laikrodžiai buvo laikomi gana gerais ir tuo metu nebuvo pigūs. Vėliau kažkaip beviltiškai susižavėjau „Jaeger-LeCoultre“. Kartą, visiškai netikėtai, draugas užsiminė, kad „Rolex“ yra geri, į ką aš atsakiau: “ „Rolex“ yra pernelyg vulgarūs, vien tik blizgantis auksas ir baisus stilius, tokie, kokius nešioja Honkongo filmų nusikaltėlių bosai. Ką čia galima mėgti, man tai nepatinka ”. Palaipsniui ši nuomonė įsišaknijo mano galvoje. Tačiau netikėtai, laikui bėgant, mano požiūris į „Rolex“ pasikeitė, kai su jais susidūriau iš tikrųjų. Pasirodė, kad tai, ko daugelis siekė, tiksliai atspindėjo vulgarumo ir paprastumo pusę „Rolex“, tačiau kai tikrai supranti, „Rolex“ skleidžiamas žavesys pasirodė nenugalimas ir neleido man naktimis miegoti; galbūt mintis įsigyti tik vieną „Rolex“ visam gyvenimui yra tik mitas...

　　Kaip žmogus, mėgstantis žygius, susidūręs su „Explorer I“, „Explorer II“, „Submariner“ ir juodo plieno „Daytona“, supratau, kokie iš tikrųjų gražūs yra „Rolex“ sportiniai laikrodžiai – paprasti, tvirti ir pasižymintys didžiausiu grožiu. Ypač kaip automobilių sporto entuziastas, dar labiau susižavėjau „Daytona“. Dėl to prašiau draugų ieškoti atsargų Honkonge, Europoje ir Pietryčių Azijoje, tačiau neradau nieko prieinamo, o dėl aukštų kainų šalies viduje niekada nepavyko tokio įsigyti. Tačiau vėliau internete pamačiau„Rolex“ laikrodžio kopijair iškart pajutau, kad jis niekuo nenusileidžia originalui. Žiūrint į tikras nuotraukas, tiek išorė, tiek meistriškumas buvo itin rafinuoti, o svarbiausia – jame buvo mano mėgstamas modelis už prieinamą kainą, tad nusprendžiau ir įsigijau vieną.

　　Gavęs jį, nenusivyliau, ir tas džiaugsmas tikriausiai lydės mane daugelį metų. Tiesą sakant, noriu pasakyti, kad šiais laikaisLaikrodžių kopijostaip pat atlieka gana gerą darbą ir po daugelio metų kruopštaus meistriškumo turi tam tikrą klasės ir skonio lygį.