Šveicariškų laikrodžių kilmė ir raida

        Kilmė:Šveicariški laikrodžiai yra visuotinai žinomi ir pasižymi aukštomis kainomis. Tačiau laikrodžių gamybos pramonė Šveicarijoje nebuvo vietinė. 16 amžiaus pabaigoje religiniai konfliktai Prancūzijoje sukėlė žudynes, paskatinusias hugenotus, Kalvino sekėjus, bėgti į Šveicariją, kartu atsinešant laikrodžių gamybos technikas. Šio prancūziško amato sujungimas su vietiniu aukso ir sidabro kalvystės verslu davė pradžią Šveicarijos laikrodžių pramonei. Ji plito iš Ženevos, esančios netoli Prancūzijos sienos, daugiausia besidriekdama į šiaurės rytus palei Juros kalnų grandinę iki pat Šafhauzeno šiaurės rytuose ir suklestėjo visoje šiaurinėje Šveicarijos dalyje.

šveicariškus laikrodžius

        Plėtra:Savo užuomazgose laikrodžių gamyba beveik visiškai rėmėsi rankų darbu. Tik įdiegus laikrodžių gamybos mechanizmus 1845 metais, kurie įgalino masinę gamybą, pramonė iš tikrųjų tapo šiuolaikiniu gamybos sektoriumi. Per kitą šimtmetį laikrodžių gamyba smarkiai išaugo, o didžiausia metinė produkcija pasiekė 1.04 milijardo vienetų, sudarydama 40% viso pasaulio kiekio, ir buvo beveik visiškai skirta eksportui. Iš visų visame pasaulyje eksportuotų laikrodžių 10 iš kiekvienų 7 buvo pagaminti Šveicarijoje. Nepaisant to, Šveicarijos laikrodžių pramonė daugiau nei tris šimtmečius išlaikė susiskaidžiusią amatininkystės struktūrą; išskyrus keletą žinomų didžiųjų gamintojų, ji niekada nebuvo stipriai centralizuota, o daugumą gamintojų sudarė mažos ir vidutinės įmonės. Susidūrusi su stiprėjančia pasauline konkurencija, laikrodžių pramonė sutelkė savo išteklius ir 1921 metais įkūrė Šveicarijos laikrodžių gamybos tyrimų institutą, o 1962 metais – Elektroninės laikrodžių gamybos centrą; abi šios tyrimų ir plėtros institucijos buvo įsikūrusios Nešatelyje. Iki mid-70s tam tikros naujos technologijos pirmiausia atsirasdavo Šveicarijoje. Tarp pačių pirmųjų buvo skystųjų kristalų skaitmeniniai ekranai; itin plonas laikrodis (mažiau nei 1 milimetrų storio); ir kūno šiluma maitinamos baterijos, integruotos į dirželį. Tačiau mid-1970s metu juos aplenkė tokios vietos kaip Japonija ir Honkongas. Vienas iš kelių buvo aukščiausios klasės laikrodžiai, glaudžiai susieti su juvelyrika. Atlikę tikslinius tyrimus ir plėtrą, Šveicarijos laikrodžių gamintojai 80 dešimtmetyje pristatė seriją įperkamų plastikinių kvarcinių analoginių laikrodžių, kurių pirmasis ir garsiausias buvo pavadintas „Swatch“. Tai yra portmanto: antroji dalis yra 5 “ laikrodis ”, o pirmosios dvi raidės taip pat pradeda anglišką žodį “ Šveicarijos ”. Kvarcinis mechanizmas yra užsandarintas plastikiniame korpuse, todėl sugedęs jis tampa neremontuojamas, tačiau yra itin patvarus ir veikia dvejus–trejus metus pakeitus vieną mažą bateriją. Šis laikrodis sulaukė didžiulės sėkmės Vakarų rinkose.