Laikrodžių liuminescencijos principai ir medžiagų klasifikacija

Medžiagų liuminescencijos reiškiniai paprastai skirstomi į dvi kategorijas: viena – kai medžiaga kaitinama, sukuriant šiluminį spinduliavimą ir skleidžiant šviesą, o kita – kai medžiaga sužadinama absorbuojant energiją, pereinant į sužadintą būseną (nestabilią būseną) ir vėliau grįžtant į pradinę būseną, išskiriant energiją šviesos pavidalu. Laikrodžiuose naudojama šviesą skleidžianti danga remiasi šiuo antruoju principu, t. y. fluorescencinės medžiagos skleidžia šviesą po sužadinimo.

Šviesą skleidžiančių medžiagų tipai

Tradicines šviesą skleidžiančias medžiagas galima skirstyti į savaime švytinčias ir šviesą kaupiančias. Savaime švytintys fosforai dažniausiai remiasi savo sudėtyje esančiomis radioaktyviųjų medžiagų pėdsakais, kurie skleidžia spindulius, sužadinančius fosforą švytėti. Tuo tarpu šviesą kaupiantys fosforai beveik neturi radioaktyviųjų medžiagų, tačiau jiems reikia iš anksto sugerti ir sukaupti pakankamo intensyvumo išorinę šviesą, kad jų elektronai pereitų iš žemo energijos lygio į aukštą ir būtų ten saugomi. Kai aplinka tampa tamsi, jie pamažu išskiria sugertą energiją; šiuo metu elektronai pereina iš aukšto į žemą energijos lygį ir fosforas pradeda švytėti. Kadangi šviesą kaupiantis tipas pats neturi spindulius sužadinančių medžiagų, jo švytėjimo trukmė laikinai yra prastesnė nei savaime švytinčio tipo.